prišaikinti — žr. prišaikioti: 1. Kad tu visur prišaikinai! Pn. 2. Ant lauko daugybę mėšlo krūvelių prišaikino – kada aš beiškratysiu! Ps. šaikinti; prišaikinti … Dictionary of the Lithuanian Language
prisaikinti — prisaiki̇̀nti vksm. Prisaiki̇̀nta naujà Vyriausýbė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išsaikinti — išsaikìnti tr. kurį laiką tardyti: Išsaikìno dieną – nieko nepasakė Pj. saikinti; įsaikinti; išsaikinti; pasaikinti; prisaikinti; susaikinti … Dictionary of the Lithuanian Language
pasaikinti — pasaikìnti tr. pagąsdinti, pabausti: Pasaikìnk dėdę nu to vyno rašalo [gėrimo] Rdn. saikinti; įsaikinti; išsaikinti; pasaikinti; prisaikinti; susaikinti … Dictionary of the Lithuanian Language
prišankinti — prišankìnti tr. 1. K, KŽ priversti prieiti, kur atskubėti, prišuoliuoti: Sūnų Kaune prišankìno pry telepono, aš ir pasikalbėjau Šts. 2. Rs, Skr užtektinai prišokinti: Niekas neprišankìno munęs, nebuvau iš gražiųjų Krš. 3. prk. prikamuoti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
saikinti — saikìnti, ìna, ìno tr. Rtr, NdŽ, saikinti, ina, ino NdŽ 1. K, Kos93, Tv imti priesaiką, reikalauti prisiekti, duoti žodį: Liudytojus saikìnti DŽ1. Saikinaũ, kad prižadėtum niekam nesakyti J. | refl.: Ji apsimesdavo mylinti ir netgi saikinosi … Dictionary of the Lithuanian Language
susaikinti — susaikìnti tr. griežtai paklausti: Susaikìno, kodėl piningų neparneša DūnŽ. saikinti; įsaikinti; išsaikinti; pasaikinti; prisaikinti; susaikinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsaikinti — įsaikìnti tr. priversti, išreikalauti duoti žodį: Įsaikinaũ kaimyną, kad pelną (tikrą, tvirtą) žodį pasakė J. saikinti; įsaikinti; išsaikinti; pasaikinti; prisaikinti; susaikinti … Dictionary of the Lithuanian Language
